Ṣawari bi awọn iyipo iṣan inu, ounjẹ, ati iṣe oṣuwọn ni ipa lori iwuwo rẹ
Njẹ irun deedee ojoojumọ ni deede? f o ṣe iwọn ara rẹ ni gbogbo owurọ , o ṣe akiyesi pe nọmba ti o wa lori iwọn yii le yipada daradara lati ọjọ kan si ekeji. Nigbami idi idiyele irun ojoojumọ jẹ kedere. Boya o jẹun ni ounjẹ nla ṣaaju ki o to akoko sisun ti o mu ki o jẹ ere ti o pọju tabi ti o ni itọju ti o gbona pupọ ti o fa idibajẹ iwuwo. Ṣugbọn awọn idi miiran wa ti idiwọn rẹ ṣe iyipada ọjọ si ọjọ.
Ti o ba n gbiyanju lati padanu àdánù tabi yi ẹda ara rẹ pada, o le ni idanwo lati gbagbọ pe irunkuro iwuwo ojoojumọ jẹ nitori pipadanu ọra tabi ọra ere. Ati pe eyi ni o ṣeeṣe. Ṣugbọn ọpọlọpọ awọn ohun miiran ti o ni ipa lori iwuwo rẹ lati ọjọ de ọjọ.
Oṣuwọn Odun Oṣuwọn: Kini Ofin?
Ninu ijomitoro kan laipe nipa bi o ṣe le padanu iwuwo omi , Dokita Kathleen Wyne, agbẹgbẹ ti o jẹ ayẹwo ti iṣakoso ile-ọkọ, sọ pe iyipada paarọ marun-iwon jẹ aṣoju fun ọpọlọpọ awọn eniyan lojoojumọ, ṣugbọn pe nọmba ti o wa lori iwọn yii le yipada nipasẹ bi 20 poun da lori iwọn ara rẹ. Nitorina idi ti idiwo nla? Ati kini o fa awọn idiwọ idiwọ idiwọ wọnyi lati ọjọ de ọjọ? Awọn ifosiwewe wọnyi ṣe alabapin si ilosoke tabi dinku lori iwọn-ipele.
Iṣuu soda
Awọn ounjẹ iyọ to ga julọ le fa idaduro omi. Awọn afikun omi ṣe afikun si poun lori iwọn yii. Diẹ ninu awọn eniyan ni o pọju iṣuu soda ati o le jẹ ki omi diẹ sii ati awọn omiiran ko kere sii.
Nitorina kini ti o ko ba ro pe o jẹ ọpọlọpọ iṣuu soda? Ọpọlọpọ awọn ti wa ko lo awọn iyọ iyọ ni akoko ounjẹ. Ṣugbọn iṣuu soda le pa ni awọn ibi airotẹlẹ. Awọn igi tutu, awọn ounjẹ ti a ti tuẹjẹ, ati awọn ounjẹ ti o dara jẹ nigbagbogbo ga ninu iṣuu soda. Bibẹrẹ ti a fi sinu oyinbo jẹ apaniyan miiran ti o wọpọ. Ọpọlọpọ awọn obe ti kalori-kekere kalori jẹ pupọ ni sodium. Ṣugbọn paapaa awọn ounjẹ ti ile ṣe le ni iyọ pupọ ti a fi kun. Ti o ba jẹ olugbẹ ti o n gbiyanju lati kọ pada si awọn ounjẹ nla , o le ṣe akiyesi ilosoke ninu iwoye nigbati o ba rọpo ounjẹ nla pẹlu omi-kalori-kekere-bi o tilẹ jẹ pe iwuwo jẹ idaduro omi nikan.
Awọn carbohydrates
Ti o ba nifẹ awọn akara, pasita, iresi ati awọn miiran carbs, awọn iwuwo ere ti o ri lori awọn ipele le jẹ ibatan si rẹ gbigbe awọn carb. Fun gbogbo eeyan ti carbohydrate ti o jẹ, ara rẹ ni idaduro nipa mẹta giramu omi lati tọju orisun ina. Fun idi naa, ti o ba jẹ ounjẹ ti o ni gaari pupọ, oṣuwọn ara rẹ le ṣe ilosoke nitori iwuwo omi, kii ṣe nitori ti o pọ si i. Ni afikun, ọpọlọpọ awọn ounjẹ carbohydrate ti a ti mọ ni tun ga ni iṣuu soda. Fun apẹẹrẹ, sisọ spaghetti ati ounjẹ ounjẹ pẹlu parisi kan le fa ọ ni idaduro omi nitori gbigbe gbigbe carbohydrate ati nitori akoonu iyọ giga.
Oṣuwọn Ounje
Idoko gbigbe ounjẹ yoo, dajudaju, mu ki iwuwo rẹ pọ si die-die bi o ti n ṣe itọju nipasẹ ara rẹ. Awọn ounjẹ ti o jẹun le ṣe iwọn diẹ ounjẹ fun ounjẹ si diẹ poun ni ọjọ kan. Omi ninu ounjẹ le mu ki iwuwo rẹ pọ si daradara, ati ọpọlọpọ igba lẹhin ti o ti jẹun pupọ pe iwuwo omi yii jẹ eyiti o fa ki nọmba naa wa lori iwọn yii lati dide. Pẹlupẹlu, ni ibamu si awọn amoye, n gba awọn agolo omi meji-lati ohun mimu tabi omi ni ounjẹ-mu ki iwuwo rẹ jẹ iwọn kan.
Nitorina kini o ṣẹlẹ si gbogbo awọn iwuwo naa? O ko laifọwọyi dapọ si itan rẹ. Awọn kalori ni ounjẹ jẹ boya o lo lati mu awọn ilana adayeba ara rẹ ṣiṣẹ tabi agbara ti wa ni ipamọ lati lo nigbamii. Awọn ọja ti o jẹ apoti ti ni ilọsiwaju ati ti ara rẹ yọ kuro ni irun ito ati adiro (awọn iṣan igun inu).
Awọn igbiyanju Bowel
O le ṣe akiyesi diẹ ninu awọn iyipada lori iṣiro nitori awọn iyipo iṣan. Elo ni oṣuwọn rẹ? Ninu iwadi iwadi kan, awọn oluwadi ri pe o le gbe 125 si fere 170 giramu ti igbe ni ọjọ kan. Iyẹn kere ju idaji iwon ti poop. Sibẹsibẹ, awọn ijinlẹ miiran ṣafihan apapọ iwọn ilawọn ojoojumọ lati jẹ eyiti o jẹ iwọn 106 giramu fun ọjọ-kere ju ọgọrun mẹẹdogun lọ. Ṣi, awọn orisun miiran ṣe akiyesi pe o le gbe pọ si ohun ounjẹ kọọkan fun ọjọ kan fun gbogbo awọn poun 12 poun. Isalẹ isalẹ? Awọn iyatọ iyọda deede jẹ yatọ ṣugbọn iwọ kii yoo ri awọn ilọsiwaju pataki pataki lati inu awọn iṣan igun inu nikan. Ni otitọ, paapaa nigba ti o ba padanu iwuwo atẹgun, awọn ohun elo ti o ni digestible yoo wa ni ọna gbigbe. Aṣayan iṣe deede ti ọna-ara ti fecal transit time jẹ iyatọ lati yatọ laarin awọn wakati 40 si 60 pẹlu akoko gbogbo akoko gbigbe akoko ti wakati 24-48. Akoko ọna gbigbe lọ si dara si ti o ba njẹ okun diẹ sii ti ijẹun niwọn .
Ere idaraya
Idaraya le fa ki o gbona ati ki o padanu iwuwo omi. Awọn amoye idaraya ṣe iṣiro pe eniyan alabọde npadanu to iwọn 25 si 45 ounjẹ fun wakati kan ni akoko idaraya, paapaa iṣẹ-inu ẹjẹ ọkan . Ṣugbọn, dajudaju, nọmba naa le yatọ gidigidi ti o da lori awọn ipo oju ojo ati awọn idi miiran. Ati awọn omiiran ti o sọnu lati ọrun ko yẹ ki o ṣe iyatọ lori iwọn yii. Kí nìdí? Nitoripe awọn omiiran ti o sọnu nigba idaraya yẹ ki o rọpo. Nitorina ti o ba ṣe akiyesi pe o padanu àìdánù àìyẹsẹ lẹhin idaraya, o le fẹ lati wa pẹlu eto itọju ti o dara sii .
Ṣugbọn awọn idaraya miiran miiran le fa awọn ilọsiwaju iwuwo ojoojumọ. Mimu iwọn tabi eyikeyi iru agbara ifarada le fa ki iṣan rẹ mu omi duro. Kini idi ti eyi fi ṣẹlẹ? Nigbati o ba kopa ninu agbara ikẹkọ, o ṣẹda awọn omije kekere sinu isan. Rẹ iṣan tọju ati lo omi lati tunṣe ibajẹ naa. Nigbati o ba ṣẹda ati tunṣe awọn bulọọgi yi, omi rẹ yoo tobi ati okun sii.
Ọrun
Awọn oogun kan le fa ki o ni iwuwo. Diẹ ninu awọn mu alekun rẹ, diẹ ninu awọn le fa ki o ṣe idaduro omi, ati ni ibamu si Iṣọkan Iṣọkan Ise, "Awọn ẹlomiran le ni ipa bi ara rẹ ṣe n gba ati tọju glucose, eyi ti o le ja si awọn ohun idogo sanra ni midsection ti ara rẹ." Ti o ba jẹ lori oogun lati ṣe itọju awọn ipo pẹlu àtọgbẹ, titẹ ẹjẹ ti o ga, awọn iṣoro iṣesi, awọn ifarapa tabi awọn iṣeduro ti o le ṣe akiyesi ilosoke si ọpọlọpọ awọn poun fun osu, ni ibamu si awọn amoye ilera ti OAC. "Diẹ ninu awọn eniyan le ni diẹ poun ni gbogbo akoko ti ọdun, nigba ti awọn eniyan miiran le ni 10, 20 tabi siwaju sii poun ni osu diẹ diẹ."
Ti o ba ṣe akiyesi ilosoke ilosoke lori iwọn yii lẹhin ti o ba bẹrẹ ofin titun, maṣe dawọ mu oogun naa. Dipo, sọrọ si dokita tabi onibajẹ. Nigba miran iwuwo ere jẹ deede ati lati reti, ṣugbọn awọn igba miiran o le jẹ itọkasi pe nkan kan ko tọ.
Ẹsẹ Ọdọmọkunrin
Ọpọlọpọ awọn obinrin ṣe akiyesi diẹ ninu awọn iyatọ ti o ni idena kuro lati idaduro ito ni kutukutu ṣaaju ki o to ati ni akoko asiko wọn. Awọn ẹkọ-ẹrọ ti fihan pe awọn idaduro idaduro oju omi ni ọjọ akọkọ ti iṣaṣan ọkọọkan. O ni asuwon ti lakoko akoko aarin-follicular (ẹgbẹ alakoso arin igbimọ rẹ) ati lẹhinna ni ilosiwaju diẹ sii ni awọn ọjọ mọkanla ti o wa ni ayika awọ.
Awọn onkọwe iwadi iwadi kan ti o tobi kan ti ri pe idaduro oju omi ko ni asopọ mọ awọn iyipada ti homonu ti arabinrin. Ṣugbọn awọn iwadi miiran ti sopọ pẹlu iyipada ni estradiol ati progesterone (awọn homonu ti ara-ara rẹ) si awọn ayipada ninu jijẹ binge ati awọn jijẹ inu . Nitorina lakoko ti o le jẹ awọn ayipada homonu ti o fa ere ti o niiṣe pe awọn ifẹkufẹ ti o gba ṣaaju akoko rẹ le jẹ ki o jẹ diẹ sii tabi jẹ onjẹ oriṣiriṣi ju ti iwọ yoo jẹun nigbagbogbo -ilokun gbigbe idaduro omi sii ati ṣee ṣe ilosoke ninu iwuwo lati ounje ati gbigbemi omi.
Ti o ba n gbiyanju lati padanu àdánù nigba akoko rẹ, o ṣe pataki lati mojuto ati ṣakoso awọn eto idẹkujẹ awọn akoko sisun . Awọn ọjọ diẹ ti kalori-galo, ounjẹ ti o gara-din-din le mu awọn iṣeduro diẹ ọsẹ kan ti idiwọn deede.
Ọti Ọti-inu
Ọtí jẹ diuretic, nitorina o ṣee ṣe pe o le akiyesi idiwọn idiwo lẹsẹkẹsẹ ti o ba pari ni fifun diẹ sii ju ti o nlo nigba mimu. Ni otitọ, awọn oluwadi ti ri pe ọti-lile le fa iṣan urine laarin iṣẹju 20 ti ikun ti o yorisi awọn iyọnu isunmi ati ṣiṣe aiṣedeede omi. Ṣugbọn aiṣedeede tun le jẹ ki ara rẹ ni idaduro awọn omiipa lati inu ohun mimu ti o njẹ ati lati ounje ti o jẹ. Ọpọlọpọ awọn ti nmu ohun mimu jẹ , tabi overeat, awọn ounjẹ iyọ ti o fa idaduro omi. Ipari ipari ni pe o ṣee ṣe pupọ lati wo ilosoke iwuwo lori iwọn-ara lẹhin mimu .
Nigbawo Ni Iyan mi Ṣe Pada lọ si deede?
Ọpọlọpọ idi ti o fi jẹ pe itọju kukuru ojoojumọ yoo waye. Ọpọlọpọ awọn ayipada naa le ti sopọ mọ awọn ayipada ninu iwuwo omi ati awọn iṣẹ ara ara deede. Nitorina ko si "iwuwo deede." O jasi o nilo lati ṣe aniyan ti o ba ri ayipada kekere lati ọjọ de ọjọ. O le ra raawọn iwọn ara ẹni ti o ṣe ipinnu fun idapọ omi rẹ lati wo bi awọn ipele ti omi rẹ ṣe yipada ni gbogbo oṣu.
Nigba wo ni o yẹ ki o ni aniyan nipa awọn ayipada idiwo ojoojumọ? Ti nọmba ti o wa lori ipele naa n tẹsiwaju lati mu sii tabi duro ni gigun fun diẹ ẹ sii ju ọjọ 5-7 lẹhinna o le jẹ itọkasi kan ti iṣoro abojuto tabi ibiti o pọ si ara eniyan . Ṣugbọn fiyesi pe gbogbo iṣan ati ọra mu alekun rẹ pọ, nitorina idẹwo iwuwo rẹ ko jẹ buburu.
> Awọn orisun:
> Vries J, Birkett A, Hulshof T, Verbeke K, Gibes K. Ipa ti Cereal, Eso ati Ewebe Awọn okun lori Iwọn Arinwo Eniyan ati akoko Akoko: Ayẹwo agbeyewo ti awọn idanwo Ida. Awọn ounjẹ . 2016; 8 (3): 130. doi: 10.3390 / nu8030130. https://doi.org/10.3390/nu8030130
> Epstein M. Impact Alcohol on Kidction Function. Ile-Ọti Ọti-Ọti ati Iwadi Agbaye. 1997; 21 (1): 84-92. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15706766
> Hildebrandt B, Racine S, Keel P, et al. Awọn Ipa ti Awọn Hormones Ovarian ati Ẹjẹ Ti O Njẹ lori Awọn ayipada ninu Iyanju Ṣiṣe Ẹrọ ni Ẹka Mimọ Menstrual. Iwe-akọọlẹ International fun Awọn Ẹjẹ Jijẹ. 2014; 48 (5): 477-86. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24965609.
> Timm DA, Thomas W, Boileau TW, et al. Polydextrose ati Suluble Corn Fiber Mu Odun Ọdọ-marun Ṣe Iwọnju Iwọn ni Awọn ọkunrin ati Awọn Obirin Alara. Awọn Akosile ti ounje . 2013; 143 (4): 473-478. doi: 10.3945 / jn.112.170118. http://jn.nutrition.org/content/143/4/473.short.
> White CP, Hitchcock CL, Vigna YM, Prior JC. Idaduro Titun Lori Iwọn Aṣamuwọn: Akọsilẹ 1-Odun lati Aṣoju Ovulation Ise. 2011; 2011. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3154522/.