Ibi Ifilelẹ Agbegbe ti Iwọn

Itumọ yii jẹ nkan ti a ti ṣafo diẹ ninu awọn akoko seyin ti o ni iyanju pe kọọkan wa ni ipilẹ ti o ni ipilẹ, iwuwo ara ti ara, irufẹ agbara ti iṣelọpọ eyiti o nmu ara wa ati iwuwo wa.

Itumọ naa tun ni imọran pe diẹ ninu awọn eniyan ni eto giga kan diẹ ninu awọn eniyan ni eto kekere, pẹlu ara ti nfa ọ pada si idiwọn ipinnu rẹ, eyi ti o le ṣe alaye idi ti awọn eniyan fi gba iwuwo pada lẹhin ti o padanu rẹ.

Ṣe Ohun elo Itoju Ṣeto Ni Otitọ?

O jẹ otitọ gan-an pe awọn ara wa ni igbega ti ibi lati tun ni iwuwo ati awọn amoye ro pe o wa oriṣiriṣi awọn idiyele ti ara, imolara ati awọn ẹkọ ti ẹkọ iṣe nipa ti iṣelọpọ lẹhin ti didanubi didan. Eyi ni ohun iwadi kan, ti a gbejade ni The American Journal of Physiology ti Oluwa ni lati sọ

"Awọn ifarahan ti awọn ẹri yoo daba pe iyipada ti imọ-ara ni idibajẹ pipadanu ni ifilelẹ ti iṣelọpọ, ilọsiwaju, ati awọn iyipada ti ko ni aifọwọyi ni agbara ile-iṣẹ agbara ati pe awọn iyatọ wọnyi ṣe idiyele giga ti oṣuwọn ti o gaju ni awọn iṣan ti aanragbara. Lati ṣe aṣeyọri ni igba pipẹ, awọn ilana wa fun idena atunṣe atunṣe le nilo lati wa bi okeerẹ, alafaramọ, ati laiṣe, bi awọn iyipada ti ibi ti wọn n gbiyanju lati daaju. "

Nigba ti o le jẹ otitọ, o jẹ otitọ pe ara wa yoo ja lati duro ni idiwọn kan? Ohun kan ti a mọ ni pe nigba ti a ba lọ lori ounjẹ kan ati awọn ounjẹ ihamọ, awọn ara wa ni idaniloju.

Nwọn nìkan ko le sọ iyatọ laarin dieting ati ki o npa - Ti o ba wa lori onje, o jasi le sọ iyatọ boya.

Idinidii to tobi julọ le ṣe afẹyinti, nfa ara rẹ mu ohun gbogbo rẹ fun igbadun ayeran.

Otito ni, ko si ifọkanbalẹ kan ti o ṣeto otitọ yii jẹ otitọ.

Ọkan article, "Etiology of weightweight and obesity: seto point or settling point?" sọ fun wa pe awọn ẹrọ nipa lilo ihamọ ijẹun ti nmu ounjẹ ti dinku dinku ara-ara ti ko nira ti (tabi isan) ati pe o tun le dinku oṣuwọn iṣelọpọ basal rẹ. Ati ihamọ calorie to lagbara le dinku iṣelọpọ agbara nipasẹ bi 45%. Iyẹn ni ara rẹ lori ounjẹ kan.

Iwadi miiran, ti a gbejade ni Akọọlẹ Amẹrika ti Itọju Ẹjẹ ko ri ẹri kankan pe idiwọn idiwọn jẹ idi ti awọn eniyan n gba iwuwo lẹhin ti o padanu.

Nitorina, bawo ni a ṣe padanu iwuwo ati ki a pa a mọ?

Iyẹn ni ibeere gidi - Ẽṣe ti a ko padanu irẹwọn nikan lati tun gba o? Ọpọlọpọ awọn okunfa ti o lọ sinu pipadanu iwuwo, pe ko si idahun ti o rọrun fun ibeere yii.

Ti o ba wo ihuwasi ti awọn idibajẹ aṣeyọri, eyi ni ohun ti wọn ṣe:

Ti o ba jẹ bọtini gidi lati padanu idiwo, Mo ro pe o n ṣe awọn ayipada kekere ti o le ṣakoso ni ojoojumọ. Ilana naa jẹ o lọra, ṣugbọn o rọrun lati mu awọn ayipada kekere ju igbiyanju lati loju aye rẹ lalẹ.

O tun kii ṣe nipa ihamọ ounje rẹ ti, o han ni, ko ṣiṣẹ, o kere kii ṣe fun igba pipẹ. Gbiyanju lati fi ohun kun si ounjẹ rẹ - Awọn okun diẹ, awọn eso ati awọn veggies, ju ki o mu awọn nkan kuro. Yika awọn ounjẹ ki o si ṣiṣẹ lori aye rẹ ni ọna ti o ti wa tẹlẹ ati pe iwọ yoo ri ọpọlọpọ aseyori diẹ sii.

Awọn orisun:

Weinsier, R; Nagy, T; Hunter, G; et al. Ṣe awọn iyipada imudaniloju ni oṣuwọn ti iṣelọpọ agbara idibajẹ tun pada ni awọn ẹni-ẹni-dinku-dinku ti o dinku? Ayẹwo ti imọran ti a ṣeto. Am J Clin Nutr, 2000 Oṣu kọkanla; 72 (5): 1088-1094.